JAUNIMAS IR DARBAS

© freedigitalphotos.net nuotr.Jaunimo nedarbas viena didžiausių problemų Lietuvoje. Pagal darbo biržos informaciją, bedarbiu laikomas – nedirbantis darbingo amžiaus asmuo, kuris nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą, taip pat individualios įmonės, kuriai Juridinių asmenų registre yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas, savininkas, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo ir pasirengęs dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Na o jaunais bedarbiais yra laikomi 15 - 24 m. amžiaus jaunuoliai. Lietuva yra tarp 8 ES valstybių, kuriose jaunimo nedarbas yra daug didesnis nei ES vidurkis (22,1 proc.) ir kurias ES vadovybė paragino nedelsiant imtis priemonių šiai problemai spręsti. Lietuvoje jaunų žmonių nedarbas perkopė 30 proc. Taigi darbo neturi kas trečias jaunuolis.

Kokios jaunimo nedarbo priežastys?

Manoma, kad viena iš jaunimo nedarbo priežasčių yra vidurinio lavinimo ir profesinių bei aukštųjų mokyklų nesusikalbėjimas – ruošiami pertekliniai socialinių sričių specialistai, nors iš tiesų trūksta tiksliuosius mokslus išmanančių specialistų. Viso to problema – nevyksta specialistų poreikio planavimas Lietuvoje.

Kita problema, kylanti jauniems specialistams bandant įsidarbinti, tai konkurencija su darbo patirtį turinčiais bedarbiais. Nedarbo lygis aukštas yra ne vien tik tarp jaunimo, bet ir bendrai skaičiuojant Lietuvos mastu. Taigi darbdavys turi galimybę rinktis sau darbuotoją iš kelių ar net keliasdešimties pretendentų. Vieni iš jų turi didelę darbo patirtį, kiti – jauni ir perspektyvūs, bet be darbo patirties ir pan. Darbdavio pasirinkimui ypač didelę įtaką turi būsimo darbuotojo turima patirtis, o to dažnai neturi jauni, neseniai studijas baigę jaunuoliai, todėl įsidarbinti tampa ganėtinai sudėtinga.

Trečia problema, kaip pasakytų nemaža dalis darbdavių - per dideli jaunuolių lūkesčiai - jauni žmonės, tik ką pabaigę studijas, neturinys praktinio darbo patirties, iš karto reikalauja aukštų pareigų ir didelio atlyginimo. Vyrauja netinkamas įsivaizdavimas, kad pabaigus aukštąją mokyklą atsiveria visos durys pas visus darbdavius į aukščiausias pareigas. Deja taip nėra. Karjera pradedama nuo žemesnio laiptelio ir tada po truputį kopiama aukštyn. Žinoma, yra atvejų, kai jauni specialistai karjerą padaro labai greitai, tačiau tokių yra vienetai - tai turėtų būti išskirtinai talentingi ir gabūs jaunuoliai. Todėl į savo karjerą reikėtų žiūrėti protingai, stengtis įgyti praktikos ir tapti tikrais savo srities specialistais, o tada jau galima pamąstyti ir apie aukštesnį atlyginimą, ir atitinkamas pareigas. Galbūt kažkam tai atrodo labai ilgas, sunkus ir nuobodus procesas, todėl kai kurie renkasi žemos kvalifikacijos darbą užsienyje ir dirba tiesiog dėl pinigų. Bet ar tai tikrai geresnis variantas?

Ketvirtoji priežastis, kuri vis labiau yra pabrėžiama darbdavių - tai netinkamas pasirengimas darbo rinkai. Priežastis - nekokybiškas mokslas, studijos. Darbdaviai reikalauja, kad jaunuoliai ateitų į darbo rinką jau turėdami praktinės patirties, išmanydami savo darbą, tačiau aukštosios mokyklos daugiausia suteikia teorinių žinių, o praktikos būna labai nedaug. Deja aukštųjų mokyklų atstovai teigia, jog universitetai ir  neturi ruošti darbuotojų, universitetinis išsilavinimas nėra orientuotas į praktinį mokymą, o į mokslinę veiklą. Taigi norintiems "paragauti" aukštojo mokslo, tačiau kartu įgyti ir praktikos, reikėtų rinktis studijas kolegijose. O norintieji kuo greičiau pradėti dirbti - profesinio mokymo įstaigas. Bet kokiu atveju, svarbiausia pasirinkti pakalusią profesiją, kuri būtų reikalinga mūsų darbo rinkoje.

Tai kaip atkreipti darbdavių dėmesį patirties neturinčiam, bet veržliam, norinčiam tobulėti, smalsiam ir gabiam jaunuoliui? Kaip įgyti patirties ir tapti reikalingu darbo rinkoje? Mes padėsime rasti atsakymus į šiuos svarbius klausimus.